Vaidas Radzevičius: „Sveika siela – sveikame kūne”

„Kūnas yra mano transporto priemonė, kuri man padeda kelionėje“ sako Vaidas Radzevičius

Vaidas Radzevičius – vienas geriausių Lietuvoje vegetarinės virtuvės virėjų, ne tik gaminantis, bet ir besidalinantis savo patirtimi vegetarinių valgių gamybos kursuose ir paskaitose apie mitybą. Sveikai gyvenantis vyras mielai sutiko pasidalinti savo mintimis ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

Sveikoje sieloje – sveikas kūnas

Vaidas posakį „sveikame kūne – sveika siela“ mėgsta naudoti atvirkščiai. „Sveika gyvensena įprastai siejama tik su fiziniu kūnu. Aš manau, kad ir nuo dvasinių dalykų gali priklausyti žmogaus fizinis stovis. Jeigu mano santykiai su aplinka yra geri, tai harmonizuojasi ir fizinis būvis. Na pavyzdžiui, jeigu gyvenu harmonijoj su visais gyvais padarėliais, gyvenančiais žemėje, tai natūraliai jų valgyti aš negaliu. Taip pat ir visos bėdos bei ligos – jos yra neteisingo gyvenimo pasekmės. Tai kaip simptomai, pagal kuriuos aš galiu spręsti, kur aš turiu problemų santykiuose su aplinkiniais žmonėmis ir su Dievu.“

Esminis lūžis

Pašnekovas pasakoja, kad augo doroje, sąžiningoje ir tvarkingoje šeimoje. „Tačiau aš visada buvau kitoks, nei mane auklėjo. Nuo pat vaikystės man patiko virti, kepti, sukiotis virtuvėje. Pakalbėjom su tėvais ir nusprendėm, kad aš turėčiau būti inžinierius“ – šypsosi Vaidas – „ir nors mano vidus visiškai tam prieštaravo, bet tai buvo prestižinė specialybė, ir reikėjo klausyti tėvų. Studijavau iki paskutinių metų ketvirto kurso, bet niekada nemačiau tikslo, kodėl aš čia esu. Man reikėjo rezultatų čia ir dabar. Posakį „ką pasėsi – tą ir pjausi“ dabar suprantu pilnai, nes sėjau savo norus ir troškimus, jų siekiau visokiais būdais, o paskui reikėjo už tai atkentėti. Susidėjau su blogais žmonėmis, materialinės gėrybės atrodė svarbiausias dalykas, jų siekiau nelabai legaliais būdais. Nemačiau prasmės daug kur, todėl save realizuodavau gatvėje, kur viskas man buvo aišku. Žinoma reikėjo atkentėti ir tokio elgesio pasekmes – net keletą kartų buvau izoliuotas nuo visuomenės. Tada atrodė, kad tai didžiausia bausmė. Dabar suprantu, kad įkalinimo įstaigos yra auklėjamoji priemonė, ir, beje, labai veiksminga. Ten sutvarko dienos rėžimą: visada tuo pat metu žadina, tuo pat metu maitina, tuo pat metu užima aktyvia veikla. Ten įstato protą į rėžimą, kuris labai reikalingas mūsų visuomenėje. Tai galėčiau įvardinti kaip lūžį, kuris buvo esminis mano gyvenime“ – patirtimi dalinasi vyras ir priduria – „tačiau kita be galo svarbi priežastis, kuri privertė mane pasikeisti, buvo mamos meilė. Man net suvokti sunku, kiek mama gali iškęsti, palaikyti ir mylėti savo vaiką. Ir tai, ką aš priverčiau ją iškentėti, buvo milžiniška paskata pokyčiams. Apie jos kantrybę ir meilę galima būtų knygą parašyti“ – šypsosi pašnekovas.

Netarnaukime kūnui

Vaidas pasakoja, jog anksčiau buvo sunku laikytis sveikos gyvensenos normų, nes nesuprato, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip. „Man visada buvo svarbu išsiaiškinti priežastis, o ne sekti pavyzdžiais. Mes turime tiek daug pasirinkimų, kaip galime patenkinti vieną ar kitą fizinį poreikį – skanesnis maistas, geresni kvepalai, gražesnė muzika. Visi jie skirti mūsų fizinio kūno jutimams: regai, uoslei, klausai, skoniui ar lytėjimui. Virš jausmų yra protas, kuris gauna informaciją patenkinus vieną iš jausmų. Virš proto yra intelektas – tai teisingas daiktų suvokimas. Tai nėra apsiskaitymas, ar proto išraiška, kaip dažniausiai suvokiama. Tai yra energija, kuri gali sukontroliuoti protą ir jausmus. Žmogus gali daug žinoti apie rūkymo žalą, tačiau jeigu jo intelektas žemas, ta energija silpna, vadinasi jis vis tiek rūkys, nors ir turės informaciją. Stiprus intelektas gali sulaikyti jausmų poreikius – žinau kad tai blogai, ir to nedarau. Visa tai žinant yra kur kas lengviau laikytis savo nuostatų ir gyvenimo būdo. Reikia suprasti, jog mūsų kūnas yra tarsi automobilis, kuris tarnauja mums. Mes jį prižiūrime, tvarkome, kad jis mus vestų tikslo link. Juk visi mes suvokiame, kad tarnauti automobiliui yra kvailystė, tačiau kodėl taip dažnai pasiduodame kūno poreikiams?“ – retoriškai klausia vyras.

Nėra nieko neįmanomo

Vaidas pasakoja suvokęs, jog žmogus susitapatina su savo aplinka. „Pamačiau tarsi iš šono, jog greitai situacija taps nebevaldoma – alkoholis, nusikaltimai, narkotikai ir linksminimasis paromis tapo norma. Supratau, jog taip tęstis nebegali. Sunkiausia buvo visus tuos tariamus draugus ir tą aplinką palikti ir nusigręžti. Atrodo, juk tiek laiko stengeisi užsitarnauti tam tikrą statusą gatvėje, didelis pasiekimas buvo tai, jog kažkas tavęs bijo… Ir dabar visa tai palikti? Atrodė neįmanoma. Nežinojau, ar ta aplinka mane paleis. Nežinojau, kur ieškoti patarimo, tad nuėjau į bažnyčią. Prašiau pagalbos ir nuorodų, kaip toliau elgtis. Išėjęs iš bažnyčios sutikau vaikiną iš „Harė Krišna“ bendruomenės, dalinusį knygas. Prakalbėjau su juo dvi valandas gatvėje, vis dairydamasis, ar kas iš pažįstamų manęs nemato“ – šypsosi vyras – „Jau tada supratau, jog atsitiktinumų nebūna. Po kurio laiko sekmadienį, eidamas į mišias, vėl sutikau tą patį vaikiną, su kuriuo vėl praleidau porą valandų. Buvau katalikas, tačiau juk visose religijose Dievas yra vienas. Nesigailiu dėl nieko, kas nutiko mano gyvenime ir kokias pamokas man teko iškentėti. Viską tikrai pakartočiau. Nes tai juk yra mano kelias, kuris privedė mane prie to gyvenimo, kurį gyvenu dabar. Turiu nuostabią žmoną, dviejų mėnesių dukrytę. Visi gyvename sveiką gyvenimo būdą kaime, priklausome Vaišnavų šeimai, visuomenėje labiau žinomai kaip krišnaitams. Noriu pabrėžti, kad nėra nieko neįmanomo. Turime stebėti, kokie žmonės mus supa. Tarp sveikų žmonių gali būti sveikas, tarp narkomanų – tapsi narkomanu, būdamas šalia švarių žmonių tapsi švarus. Tik kiekvienas turime rasti savo kelią.“ – sako Vaidas Radzevičius.

Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, Evelina Valiulytė, http://www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: V.Radzevičiaus asmeninis archyvas.

Laurynas Mykolaitis: „Sveika gyvensena, fizinis aktyvumas – būtinas išgyvenimui“

Laurynas Mykolaitis – pilateso instruktorius, šokėjas, tarptautinę kvalifikaciją turintis rankinio teisėjas bei ilgų distancijų ir triatlonų varžybų dalyvis. Sveiką gyvenseną propaguojantis vyras mielai sutiko pasidalinti savo istorija ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.

Pradžių pradžia – „SEL“ šokėjo pavyzdys

Laurynas pasakoja, jog pats pirmasis susidomėjimas sportu kilo dar ankstyvoje jaunystėje, kai „SEL“ dar buvo grupė. „Turbūt pirmasis autoritetas man buvo „SEL“ grupės šokėjas, vardu Viktoras. Kaip dabar prisimenu, kai sirgdamas ir gulėdamas lovoje, skaičiau jo interviu, kuriame mano dievukas kaip savo pomėgį įvardino bėgiojimą rytais su šunimi. Tai mane labai „užkabino“. Jis buvo mano sektinas pavyzdys. Nuo tada pradėjau bėgioti krosus. Na, o tuomet pradėjo veikti vadinamasis „action-reaction“ dėsnis – kai pajudinus vieną daiktą, sukeli grandininę reakciją. Natūraliai pradėjau domėtis sveikatingumu – ir kitomis sporto šakomis, ir sveika mityba.

Praėjus dar keliems metams bei renkantis, į kokią aukštąją mokyklą stoti, jau jokių minčių apie ekonomiką ar advokatūrą nebebuvo“, – šypsosi pašnekovas –„todėl įstojau į LKKA naują specialybę „sveikatos ugdymas“. Įgijus teorinių žinių, sveika gyvensena tapo dar labiau aktuali ir įdomi. Atlikau praktiką Lietuvos sveikuolių asociacijoje. Tačiau pabaigęs studijas pagal specialybę neįsidarbinau. Galbūt buvo jaunatviškas poreikis materialinės gerovės, karjeros, nes tokios buvo visuomenės normos. Dar po kelerių metų, kai viduryje vasaros stipriai susirgau, atėjo antrasis lūžis. Suvokiau, kad sveikai gyvenantys žmonės neserga, ypač vasarą. Tada išvažiavau ir pabaigiau Dainiaus Kepenio sveikatos mokyklą. Susipažinau su kitokiais žmonėmis, gavau informacijos apie atitinkamą literatūrą. Tuomet vidiniai „smagračiai“ buvo užsukti dar labiau“, – juokiasi šokėjas –„tol, kol grįžęs iš vienos kelionės, nužygiavau tiesiai pas direktorių, ir „ofisinį“ darbą palikau už nugaros.“

 Alkoholis iš gyvenimo pasitraukė pats

Pilateso instruktorius teigia, jog viskas gyvenime atsitinka dėsningai. „Pradėjęs aktyviai domėtis bėgimu (esu jau nubėgęs tris klasikinius maratonus), mano dėmesį patraukė triatlonas. Dabar gyvenu planais dalyvauti triatlono varžybose „Iron Man“ („Geležinis žmogus“). Todėl mano gyvenimo būdas tiesiog neleidžia vartoti alkoholio, nes sportuoju kasdien, o alkoholis kenkia mano fizinei būklei.“

Visgi apsvaigti, panašiai kaip išgėrus pirmą taurę vyno, sportininkui pavyksta. „Ar žinote, kad sportuojant organizmas išskiria endorfinus ir gamina laimės hormoną? O ypač tuomet, kai įveiki save, pasieki labai gerų ar netikėtų rezultatų, tas hormonas sukelia labai panašų jausmą, kaip išgėrus taurelę. Nuotaika pagerėja, atrodo, kad problemų nebėra. Tampa tiesiog labai gera. Vakar prabėgau 13 kilometrų, ir nors po to dar turėjau treniruočių, tas geras jausmas nešė visą dieną, kaip išgėrus 50 gramų. Tik alkoholio malonus poveikis praeina labai greitai, o neigiamas poveikis pasilieka labai ilgam“ – teigia sportininkas.

Mėsą valgo tik pas močiutę

Paklaustas apie sveiką mitybą, Laurynas juokiasi, kad jo šaldytuvas tuštutėlis, todėl jokių įkalčių rasti būtų neįmanoma. Anksčiau nevalgęs mėsos daugiau nei metus, pašnekovas teigia, jog ypač saikingai ją pradėjo vartoti dėl artimųjų. „Matau, kaip artimiesiems kyla stresas kaskart man atvažiavus į svečius. Man reikia gaminti atskirai. O savo močiutei tai apskritai buvo beprasmiška įrodinėti, kad mėsos nevartoju dėl sveikatos. Juk anksčiau mėsa būdavo tik turtingųjų maistas. Todėl jau kuris laikas mėsos valgau tik šiek tiek pas namiškius.“

Žinoma, instruktoriui, kaip ir visiems, pasisakantiems už sveiką mitybą, tenka atlaikyti aplinkinių konfrontaciją. „Mano šeimoje yra ir medikų, o medikai turi savus įsitikinimus. Jeigu senojoje enciklopedijoje parašyta vienaip, tai verskis per galvą, bet neįrodysi, jog yra kitaip“. Tačiau vyras džiaugiasi, jog su metais ateina ir vidinė ramybė, ir išmintis. „Nebesiginčiju. Savam kieme pranašu nebūsi. Anksčiau labai norėdavau pasiginčyti, įrodinėdavau, remdamasis atliktais tyrimais, tačiau pamačiau, jog joks spaudimas naudos neduoda. Tik savu pavyzdžiu gali parodyti kitiems, kuo tiki.“

Šokėjas visiems, besidomintiems sveika mityba, rekomenduotų T.Colin Campbell knygą „Natūralus būdas išvengti ligų“. Anot jo, tai mokslinė knyga, skirta paprastam žmogui, padedanti suprasti, kokie procesai vyksta organizme vartojant vienokį ar kitokį maistą.

Žmonių gyvenimo būdas keičiasi į gerąją pusę

Kvalifikuotas rankinio teisėjas džiaugiasi, kad pastaruoju metu sulaukia klausimų iš kolegų, pažįstamų, kuria aktyvesnio gyvenimo būdo linkme eiti. „Dabar tiesiog jauti aplinkinių pagarbą, kai žmonės mato sportuojant. Ne pašaipą, kaip galbūt anksčiau pasitaikydavo dažniau, o nuoširdų nusistebėjimą. Labai džiugu, kad sparčiai daugėja sportuojančių žmonių, kad auga susidomėjimas sveika gyvensena apskritai. Sakote, tai tik mada? Na tai kas! Nesvarbu, kas žmones motyvuoja, juk svarbu rezultatai. Apie motyvaciją rašiau savo magistrinį darbą. Yra vidinė motyvacija (poreikis, noras, savijauta) ir išorinė motyvacija (pinigai, diplomas, mada). Tyrimais yra įrodyta, kad išorinė motyvacija gali ir dažnai pereina į vidinę motyvaciją. Taigi, jeigu vyrukas gavo dovanų bėgiojimo batelius, ir tik norėdamas jais pasirodyti pradės bėgioti, tai valio! Nes yra tikimybė, jog jam tai patiks, jis jausis geriau, o ir „gelbėjimosi ratas“ aplink juosmenį sumažės, ir po smakru nereikalingų riebaliukų neliks – bus lengviau barzdą skusti“ – juokiasi treneris.

Pašnekovas teigia, jog požiūris į sveiką gyvenseną turi būti ugdomas nuo mažens. „Privaloma – per lengvas žodis fizinio aktyvumo būtinumui. Turi būti diegiamas sąmoningumas, suvokimas. Vidinė ramybė – dar vienas svarbus ingredientas sveikos gyvensenos kokteilyje. Čia tiktų posakis: „jeigu neturite laiko kasdien pamedituoti po 10 minučių, vadinasi jums reikia medituoti kasdien po valandą“ – įsitikinęs Laurynas Mykolaitis.

***

Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“ , Evelina Valiulytė, http://www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: L. Mykolaičio asmeninis archyvas.

Edgaras Lubys: „Noriu matyti gyvenimą tokį, koks jis yra. Sveikas gyvenimo būdas suteikia tokią galimybę”

Žinomas Lietuvos muzikantas Edgaras Lubys šiuo metu ne tik rūpinasi savo nauju muzikos projektu „Feral” bei kuria muziką kitiems Lietuvos atlikėjams, tačiau ir intensyviai sportuoja.  „Pilną maratoną, ko gero, bėgsiu Amsterdame spalio 20 dieną“, – šypsosi. Sveiką gyvenseną propaguojantis atlikėjas sutiko prisijungti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“ bei pasidalinti savo istorija bei mintimis.

Apie blaivybę

„Mano pirmas blaivas gimtadienis buvo tada, kai man sukako 25-eri, – savo pasakojimą apie pokyčių pradžią pradeda Edgaras. – Tad blaivai gyvenu jau penkis metus. Kaip atėjo šis pokytis? Savaime. Kaip ir visi dalykai, natūraliai. Kitiems žmonėms gal atrodo, jog aš tvardausi, labai noriu išgerti, bet negeriu, tačiau taip tikrai nėra. Paprasčiausiai pradėjo darytis gaila tuščiai praleisto laiko, norėjau matyti gyvenimą tokį, koks jis yra. Man nuoširdžiai gaila šeštadienio rytą pagiriotam gulėti lovoje…“

Kalbėdamas apie alkoholį, atlikėjas dažnai pasiūlo įsivaizduoti, kaip žmonės gyventų, jei alkoholis neegzistuotų. „Kiek sumažėtų nelaimių keliuose, šeimose, kiek išsaugotume gyvybių, kaip keistųsi žmonių tarpusavio bendravimas, kai nebeliktų penktadienio vakaro lėbavimų vyninėse?.. Viskas iš esmės būtų kitaip“.  Alkoholį, anot Edgaro, verta išskirti dėl to, jog jis yra legalus, nors ne mažiau pavojingas nei bet kuris kitas narkotikas. „Žmonės netgi galvoja, kad išgerti penkiasdešimt gramų yra sveika. Mano suvokimu, tai visiška nesąmonė – sveikiausias gėrimas pasaulyje yra vanduo…“

Muzikantas teigia supratęs, kad neverta bandyti kitiems įrodyti, jog alkoholis daro didelę žalą. „Daug diskutavau šia tema, išsisėmiau… Pradedu galvoti, jog nėra prasmės kitiems bandyti kažko įteigti, pats turi gyventi tuo. Nesmerkiu žmonių, kurie kažką daro kitaip, nes kadaise ir aš pats tai dariau… Tačiau jei negeri, dažnai žmonės tave vertina įtariai – turbūt savo „bačką“ jau atgėrei, arba praktikuoji kokią religiją (juokiasi). Į tave žiūrima kaip į kitokį. Juk leisti penktadienio-šeštadienio vakarus geriant vidutinio amžiaus žmogui jau tapo norma.“

Problemų ištakos

Edgaras pastebi, jog tiek alkoholio vartojimo, tiek rūkymo problemų jaunimo tarpe ištakos – šeimoje. „Kokie tėvai, tokie ir vaikai. Jie mato pavyzdį – jei tėvas rūko, bet savo sūnui sako „nerūkyk“, tai neveikia. Paskui stebisi tėvai, kodėl šeštoką pagauna už kampo berūkantį… O alkoholis į mūsų visuomenę ateina praktiškai per visur, tai aplinkui tvyranti bendra sąmonė. Tai taip įsišakniję, jog laikoma norma, ir niekas nebesuka sau galvos. Jeigu net vaikams, kurių ūgis stalo nesiekia, jau duoda įmerkti pirštą į taurelę ir palaižyti…“

Atlikėjas priduria, jog yra ir kiti dalykai, prie kurių mes esame pripratę, nors to nė nepastebime. „Kitas dalykas, kurį taip pat priskirčiau narkotikams, yra cukrus. Vien gerdamas pieną per metus suvartoji tikrai daug cukraus, o kur dar koka kola, saldūs gėrimai. Mes net nebežinome, kokiuose produktuose yra cukraus. Aišku, nekalbu apie cukrų vaisiuose – tai ne tas pats kaip dirbtinis cukrus, kuris yra stimuliantas, greitai pakeliantis gliukozės kiekį kraujyje ir trumpam pagerinantis nuotaiką“. Tačiau pašnekovas pabrėžia, jog negalima kaltinti neteisingai besimaitinančių ar žalingus įpročius turinčių žmonių. „Dažniausiai žmonės taip daro ne todėl, kad nori tai daryti. Yra tiesiog nežinojimas. Žmonės nežino, nesusimąsto. Net, pavyzdžiui, nefiksuoja, ką valgo – dienos pabaigoje nebeatsimena, ką šiandien suvalgė… Deda į burną bet kada, bet kaip ir bet kada“.

Vegetariška/veganiška mityba

Penkis metus Edgaras maitinosi vegetariškai, tačiau pradėjęs intensyviai sportuoti, kuriam laikui buvo grįžęs prie mėsos: „Visa aplinka intensyviai man bandė įbrukti, kaip reikia mėsos. Tačiau kartą suvalgius mėsos troškinio man pasidarė žiauriai bloga – sustojo viskas, kas įmanoma, jaučiausi apsinuodijęs…“. Šiuo metu vyras maitinasi veganiškai – nevartoja mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų.

„Manau, jog vegetarizmas nėra tik mityba, tai kartu yra ir suvokimas. Mes esame praradę ryšį tarp mėsos gabalo ir gyvūno, nebesuvokiame, kaip tas maistas atsiranda ant mūsų stalų, nėra sąmoningumo. Valgydamas gyvūną, tu minti skausmo energija. Tas gyvūnas turėjo mirti dėl to, kad tu būtum sotus, – samprotauja atlikėjas ir priduria: – Visgi prieš tapdamas vegetaru ar veganu žmogus turi tam pasiruošti. Juk norimą gauti kalorijų kiekį gali surinkti ir iš „Mars“ batonėlio, ir iš vaisių, daržovių, sėklų… Turi valgyti kuo daugiau žalio, neapdoroto, sveiko, tikro maisto. Taip, šiandien iš toli iki mūsų atkeliavę vaisiai neturi nieko bendro su ekologija, tačiau esu įsitikinęs, jog netgi toks atvežtas vaisius yra kur kas sveikiau nei negyvas gyvūnas“.

Paklaustas apie apsisprendimą atsisakyti pieno produktų, Edgaras sako: „Įvardinkite man bent vieną gyvą organizmą, kuris visą gyvenimą vartotų kitos rūšies pieną? Aš tokio nežinau. Pienas naudingas, kai jis yra mūsų mamos, ir kai esame kūdikiai. Tačiau vėliau jis nebeturi jokios naudos. Sportininkai ir mitybos specialistai labai sureikšmina baltymus – tačiau juk esame suaugę žmonės,  nebeaugame, tad kam mums reikia tiek daug tų baltymų? Pavyzdžiui, motinos piene yra tik 6 procentai baltymų. Toks mažas kiekis, nors kūdikis kiekvieną dieną auga, vystosi… Ir, jei kasdien besivystančiam ir augančiam organizmui užtenka tokio mažo kiekio, tai mums su maistu gaunamų baltymų turėtų užtekti per akis“.

Sveikas žmogus ir laimės formulė

Kas yra sveikas žmogus? „Tai – visų pirma laisvas žmogus, jaučiantis laisvę čia ir dabar. Neturintis prisirišimų, girdintis save, nedėliojantis savo gyvenimo pagal kitus, atsakingas už kiekvieną savo veiksmą… Apskritai, sveikata nėra tik apie tai, jog išgersi šviežiai spaustų sulčių ar pasportuosi. Taip, privalome judėti bent pusvalandį per dieną, tačiau tai neturi būti kančia – galima susirasti savo mėgiamą judesio būdą, pavyzdžiui, vieni kaituoja, kiti vaikšto su lazdomis, treti žaidžia futbolą… Svarbu atkreipti dėmesį, jog judesys gali būti ir naudingas, ir žalingas. Pavyzdžiui, dažnai maitinamasi neteisingai – vartojamas toks maistas, kad organizmui dar papildomos energijos reikia norint jį apdoroti ir pašalinti, o tada einama sportuoti. Organizme vyksta begalės procesų, o tu kūnui dar duodi fizinio krūvio, nors tuo metu jam to mažiausiai reikia“.

Paklaustas apie tai, kaip kovoja su stresu, Edgaras šypsosi: „Pirmiausia stengiuosi neįsitempti, kad po to nereikėtų atsipalaiduoti. Tačiau kai gyveni mieste, stresas neišvengiamas, jis tiesiog tvyro ore… Visų pirma su stresu kovoti padeda sportas. Taip pat vakarais stengiuosi pabūti tyloje, pasiruošti miegui, nežiūriu televizoriaus, stengiuosi išjungti ir telefoną, ir kompiuterį. Geras, teisingas miegas – vienas iš būdų atsipalaiduoti, tam tikra meditacija. Yra ir kiti dalykai – sąmoningas kvėpavimas, sąmoningas vaikščiojimas… Kai niekur neskubi, tiesiog mėgaujiesi. Šios akimirkos išjautimas yra labai svarbus.“

Atlikėjas taip pat teigia pastebintis, jog šiuo metu mokyklose vaikams dažnai skiepijamos neteisingos vertybės. „Dabar visuomenė vyrauja spaudimas – nuo pat mažumės turi būti sėkmingas, būdamas 15-os jau turi žinoti, ką veiksi būdamas 25-erių, kur stosi, kokia tavo karjera… Dar turi būti lieknas, gražus. Tačiau vaikams turėtų būti diegiamos ne sėkmės, o laimės formulės. Juk sėkmingas ir laimingas žmogus – tai du skirtingi dalykai. Vaikams galėtų būti vedami elementarūs meditacijos ar streso valdymo kursai. Aišku, mokytis matematikos ar užsienio kalbų taip pat yra labai svarbu, tačiau mažas žmogus neturi dėlioti savo gyvenimo pagal tėvų, visuomenės norus ar sėkmės formules. Jis turi pasirinkti savo mėgiamą veiklą, nes tai – vienas iš svarbiausių punktų, norint jaustis laimingam, harmoningam. Tai daro įtaką ir mūsų būčiai, aplinkai, sveikatai“.

***

Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“. Adrė Zakrauskaitė, http://www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: Pix studija